išsidvakėti

išsidvakė́ti 1. netekti stiprumo, nusistelbti, nusivadėti: Išsidvakė́jęs alus Grž. 2. atvėsti, pasidaryti vėsesniam: Išsidvakė́jusi trioba Grž. \ dvakėtis; išsidvakėti